2014 m. birželio 25 d., trečiadienis

kelionė į Prancūziją

sveiki!

Kaip jau žinote iš mano pirmojo įrašo neseniai buvau Prancūzijoje. Noriu su jumis pasidalinti mano kelionės įspūdžiais. :)
Mano šeimos kelionės neapsiena be įvairių, keistų ir pamokančių nuotykių ši kelionė taip pat ne išimtis :)
Labai nemėgstu išvažiavimo streso, vis kyla klausimai: ar viska susikroviau, ar nieko nepalikau, ar tiks lagaminai, ar jie nebus per sunkūs, ar spėsiu laiku ir t.t. Žinau, vaikui tokie dalykai nelabai turėtu rūpėti, bet aš jau toks žmogus :).
Taigi kai birželio 6-ą dieną atvykom į  oro uostą ir sukrovėm lagaminus (bagažą) nuėjom į kavinę, ten padavėjos kaip VISADA labai ilgai ,, užsikuitė" tad užtrukom per ilgai ir vos nepavėlavom į lėktuvą, Visi žmonės lėktuve (spėju ten buvo apie du šimtai žmonių) mūsų laukė!
 Dvyliktą valandą jau buvom Milano Bergamo oro uoste Italijoje. Išsinuomavę automobilį patraumėm link Ventimiglijos miestelio kur turėjo būti mūsų pirmoji nakvynė, važiavom apie 200 km. vis užsukdami į mažesnius miestelius. Mane labai nustebino vieno miestelio motociklų stovėjimo aikštelė, tiek dau motociklų vienoje vietoje nesu mačiusi!

Vakarop pasiekėme savo dienos tikslą - viešbutį esantį ant kalno įsikurusiame miestelyje netoli Monte carlo.
Mus visus sužavėjo lietuviams neįprastas kraštovaizdis: Kalnai, vanduo, miesteliai įsikūrę kalnų papėdėse ir pan. Vaizdas pro viešbučio lanngą buvo tiesiog nepakartojamas!


Kitą dieną susiruošėm antrai kelionei iki laikinų dviejų savaičių namų, važiavome apie 300 km. vėlgi aplankėm kelis miestelius, tarp jų ir Monaką (Monte carlo). Tai maža šalis įsiterpusi į Prancūziją. Ten neužsibuvom ilgai, spėjom tik suvalgyti ledų ir apsižvalyti miesto centre.  
Vakare, pasiekėm vilą, kadangi važiavom ten su draugais, o jie ten jau buvo praeitais metais jie mums rodė kelią. Susitikom mažame, bet laaaaaabai gražiame miestelyje Les baux, jis yra senovinis miestas, turi ginybinę pilį ir visas pastatytas iš akmenų!  



vaizdas atsiveriantis iš miestelio

Viloje mus pasitiko labai linksmas, pagyvenęs vyras. Jis meninkas ir mūsų viloje buvo prikabinta ir sudėta ivairių jo kūrinių, taip pat ten nežmoniškai daug knygų! Aš apigyvenau mažiausiam kambarėly kuriame vos tilpo dviaukštė lova ir knygų lentyna, bet man jis pasirodė jaukus. Po kelionės buvome pavargę tad iškarto su mano sese Gabriele ir drauge šokome į baseiną, nors aš nemėgstu vandens ištisas dienas šokinėjau į vandenį ir nardžiau baseine. 
Mūsų dienos prasidėdavo gan anksi, apie 7:30-8 val. ryte. Visos trys drauge sportuodavom, vėliau maudydavomės ir valgydavom pusryčius. (aišku buvo ir tinginiškų dienų be rytinės mankštos, bet ją atstodavo baseinas). Vėliau užsiimdavom kuom tik norėdavom ir vakare pavalgiusios vakarienę eidavom prie baseino, atsiguldavom ant gultų ir skaitydavom iki tol kol net nesimatydavo raidžių.
Keletą kartų buvom išsiruošę į visos dienos keliones.
Pirmoji mano šeimos kelionė buvo į levandų muziejų. Anksti ryte susiruošėm ir išvažiavom į muziejų, bet kai atvykom jis dar buvo uždarytas ir mes nusprendėm keliauti toliau, o vakare ten sugrįžti. Mano tėvai labai mėgsta pakeliuj aplankyti kuo daugiau esančių vietų ar miestelių tad per dieną aplankėm jų gal dešimt. Visi jie kazkuom įpatingi ir įdomūs, bet tą dieną įsimintiniausias buvo Roussillon miestelis. Jis pasižymi tuo, kad yra įsikūręs ant raudonos spalvos kalno (jis sudarytas iš kažkokių raydonų mineralų), visi pastatai ten iš raudono molio, tikrai kasdien to nepamatysi.
Taip pat tą dieną man labai įstrigo visur bežydintys levandų laukai.


Tą dieną įvyko vienas  labai keistas nutikimas.... Su tėvais užlipom į vieno iš miestelių viršūnę apsidairyti ir kai leidomės atgal kažkas mamai lyg įdūrė, aš pažiūrėjau, o ant jos nugaros buvo 20-30 skirtingo dydžio spyglių, aš kiek galėdama juos stengiausi išrauti ir man pavyko, mes niekaip nesupratom iš kur tie spygliai, bet tada mamai kažko reikėjo iš rankinės ir ji pamatė ten kaktuso žiedą, jis buvo visas dygliuotas tais spygliais, pasirodo jis atlūžo nuo per didelio svorio nuo kaktuso ir mama tuo metu ėjo pro šalį!
Jau vakarėjo tad nusprendėm važiuoti atgal. Važiuojant link namų nepamiršom užsukti ir į levandų muziejų.
Man ten labai patiko tikrai vienas geriausių muziejų kuriuose esu buvusi. Mus pasitiko labai gerai angliškai kalbanti moteris, ji mums paaiškino bendrąsias levandų savybes ir aš sužinojau, kad tikrosios levandos (fine lavander) auga tik provanco regione, tam tikrame aukštyje, tai vienintelė vieta kur jos auga natūraliai. taip pat sužinojau, kad produktuose kuriuose rašo, kad yra levandų, jų ten nėra, yra tik jų pusseserės lavandinos, lavandinos skiriasi tuom, kad neturi gydomųjų savybių ir jos ne tokios veiksmingos, lavandinos gali augti visame pasaulyje tad jų gaminiai pigesni ir labiau perkami. Kaip jas atskirti? Levandos sudarytos tik iš vieno stiebelio, o lavandinos turi kelias šakeles!
Muziejuje mus supažindino su pačiais pirmaisiais distiliavimo aparatais ir su dabartiniais, mes gavome audio gidus ir ėjome prie daikto su numeriu, o audio gidas paaiškindavo. Vaikai iki 15 metų gauna klausimyną į kurį atsakinėja ir gauna kokį nors prizą susijusį su levandomis, taip pat dėklą ir diplomą. Muziejaus parduotuvėlėje galima nusipirkti įvairios parfumerijos, kosmetikos, kremų su tikrąja levanda. Mes nusipirkom kelis produktus ir grįžom namo, kai  papasakojom draugams kitą dieną jie taip pat išsiruošė į šią kelionę :)

Po tokios ilgos kelionės norėjome pailsėti ir vieną vakarą skyrėm vienam didesniam miestui Avinjonuj (Avignon). Vaikščiojom po senamiestį ir centrą, bet labiausiai įsiminė supimasis Apžvalgos rate! Iš ten atsiveria nuostabus vaizdas, o kaip tik tą vakarą buvo pilnatis, mes matėm didelį, oranžinės spalvos mėnulį!



bilietas



















Kita diena vėl žadėjo daug įspūdžių, važiavom stebėti flamingų. Ištikrūjų vaizdas gražus! visi paikščiai nuleidę galvas į vandenį ieško maisto, ilgai tikrai ten nepastovėsi, nes paukščių kvapas daug kam ne prie širdies mes neišimtis :)
Nelabai matosi, bet vis šis tas :), tolumoje baltas kalnas - druska

Didelį įspūdį paliko druskos kalnai, mes važiavom link jūros ir pamatėm didžiules druskos kasyklas, iš duskos suversti didžiulai kalnai!



Tą dieną pravažiavom mažiausią miestelį kuriame esu buvusi, pravažiuoti jį užtruko vos kelias minutes :)
Bet už tai jį supo didžiulė uola, vidury lauko išdygęs kalnas!


Tą dieną dar aplankėm vieą įspūdingą miestelį Fontaine-de-Vaucluse, jį iš visų pusių supa upė ir kalnai.
Mes su tėčiū spėjome nueiti iki pat galo ir radome didelę uolą pripildytą vandens, tikrai gražus reginys!




Na ir mūsų paskutinė kelionė gyvenant viloje buvo į mažą miestelį kuriame įsikūręs garsaus dailinko Vincent van Gogh kūrinių muziejus. deja neužteko laiko nueiti į jį :/. Bet galiu pasidžiaugti, nes mes aplankėme netoli vilos esančio miestelio Les baux muziejų, kuriame buvo ekspnuojami dar vieno garsaus menininko Klimto darbai, tiesa ten nebuvo orginalai, bet reginys buvo fantastiškas, nusipirkę bilietus mes įėjom į didelę olą, ten ant visų sienų ekspnuojami jo darbai, jie keičiasi pagal muziką, atrodo lyg tu pats juose būtum nupieštas, pagal paveikslus atrodo lyg tu vaikštai mieste, lyg į tave žiūri daugybė veidų, lyg lyja ir pan. Tai buvo vienas keisčiausių ir geriausių muziejų kokiuose esu buvusi!





atrodo lyg bučiau mieste
vienas zymiausių Klimto darbų




 

 Kaip gi nepasisupsi karuselėje? :)





 

Vieną dieną buvo užėjusi audra, bet nelijo tik labai žaibavo, tokio dangaus dar nebuvau mačiusi!





 Kelionė viloje baigėsi suikrovėme daiktus ir patraukėme link Milano, vieną nakrį praleidome šurmulio pilname, labai Veneciją primenančiame miestely, išėjus iš nūsų viešbučio kambario vos dužingsniai iki kanalo!
Ten valgiau laaaaaaaabai skanią picą, niekada negalėčiau pagalvoti, kad galima ją pagardinti medumi ir čile, nuostabus derinys!




Na ir pabaigai trumpai ką aš parsivežiau iš kelionės:


Iš Arles miestelio (kur Van Gog muziejus) festivalio plakatą, aš tokius dalykus labai megstu :3
Rankinuką (žalias kairėje)
vėduoklę
Linkin park grupės kelių dainų natas, labai noriu išmokti sugroti juos (su gitara)
žvakidę su mano vardu prancūziškai (Agnes)
Kelias atvirutes
Sasiuvinius, piestuką ir tušinuką su mano megstamiausiais Klimto piešinias
dvejus kvepalus 1) vanilės 2) melinos kvakaip
taip pat ir tepamus vaniles kvepalus :)
levandų vazeliją
dovanų iš levandų muziejaus gavau kosmetinę ir raktų pakabuką
skara
magnetukas su macarons
iš Roussillon miestelio tu kalnų dalielės sutintos (jos skirtos tapymui)
du žiedus
 ir gavau dovanų iš mamos Top model rinkinį (piešti įvairias madas) čia mųūsų tradicija, tik atvažiavus į monaką :)

                                                           Labai džiaugiuosi šia kelione!!!!!!!!!!!!                                          
                                                                                                                 
                                                                                                                   Ačiū, kad skaitėte,
                                                                                                                   Ugnė

6 komentarai: