LATVIJA

Buvau ten daugybę kartų, bet šis buvo ypač ypatingas (kaip man patinka šitas junginys), nes šįsyk gyvenau su vietiniais ir veikiau su geriausia drauge. Draugės šeima man parodė dar nematytą Latviją. J

Pirmąją dieną atvažiavau autobusu, kuris buvo labai patogus: sėdėjau per dvi vietas, wi-fi, vanduo, media ir audio tekos. Manau, kad autobusu važiuoti žymiai geriau nei mašina. Vakare su drauge vaikščiojom pajūriu ir apėjom  tikrai labai gražiai išpuoselėtą  Dzintari parką, ten užlipom į “bokštą” kur atsivėrė nuostabus vaizdai ir matėsi visa Jūrmala.

Sekančią dieną praleidome prie jūros, o vakare sumąstėm nuvažiuoti į Rygą.

Kelionė truko apie pusvalandį, važiavom su traukiniu ir atvykusios jau buvome centre, o traukinio bilietas į abi puses tekainavo pusantro euro. Pasivaikščiojom po vakarėjančią Rygą, užkilom į sky bar’ą apžvelgti Rygos, o ji tikrai nemaža, bet labai graži. Man tik trūko raudonųjų stogų. J Pavakarieniavom sushi restorane, kuris siūlo užsisakyti vieną porciją ir antrą gauti nemokamai. HOW COOL IS THAT?

Trečiąją dieną dar labiau pažinau Jūrmalą, apvaikščiojau nemažą jos dalį, apsilankiau vietinių mėgstamose vietose ir smagiai pabuvau su drauge J

Šią dieną praleidau Rygoje, daugiausiai senamiestyje. Daug ką  jau mačiau, bet  man ten visada patiko.  Mūsų misija buvo nusipirkti įdomių sąsiuvinių, tada tą ir padarėme.

Penktąją dieną atvažiavo draugės pusbrolio mergina, tad mes padarėme pasveikinimą (su graffiti dažais išpurškėme: sveika atvykusi) taip pat išsiunčiau kelis laiškus ir nusipirkau laaaabai skanių selgos saldainių J

Šią dieną buvo Marijos (draugės) mamos brolio vestuvių metinės. Pasveikinę sėdom prie (kaip visada) valgiais nukrauto stalo. Paragavau latvių labai mėgstamo pyrago (neprisimenu pavadinimo), tikras skanėstas!

Jau turėjau išvažiuoti, bet mano tėvai su seserimi nusprendė taip pat atvykti.

Susitikome Rygoje ir apvaikščiojom ,,naujamiestį” ,,centrą” taip pat buvome nužingsniavusios ir į užmiestį. Mane sužavėjo jog visur yra išlikę senų pastatų ir nėra tų daugiaaukščių kurie čia  (Lietuvoje) yra įprasti. Vakare pavakarienavom labai gražioje vietoje.

Prieš paskutiniąją dieną apsilankiau simfonijos koncerte. Grojo vienas geriausių pasaulio orcherstrų! Man labai patiko, nors tikėjausi kažko įspūdingesnio.

Paskutiniąją dieną turėjome pakankamai anksti išvažiuoti tad pabuvę prie jūros papietavom mėgstamiausiame Jūrmalos restorane ir išvykome.

Man labai patiko ši kelionė. Pamačiau Latviją kitaip, įsiliejau į vietinių gyvenimą, žinoma, pabuvau su geriausia drauge, laaabai skaniai valgiau ir puikiai miegojau. Ko dar gali norėti? J

Japonų kalba:

ラトビア/ Ratobia/ Latvija

Puikios paskutinės vasaros dienos, rau (hmongų kalba iki)!

Praktika

Labas!
Šią vasarą nusprendžiau padaryti produktyvia.
Kadangi ,,pagal" tėvus esu jau didelė ir atsakinga mergaitė jie man pasiūlė pabandyti padirbti jų įmonėje. Jau nuo mažumės domiuosi ką veikia mano tėvai, kartais net būna/būdavo keista, kad žinau daugiau apie transportą, mašinas ir pan. už ,,berniukus" :)
Taigi priėmiau tėvų pasiūlymą ir beveik visą birželio mėnesį ir vieną rugpjūčio savaitę keliavau į tėvų ofisą.
Pirmąją savaitę praktiką atlikau buhalterijos skyriuje. Nuomonę ,,susidariau" jau pirmąją dieną.
AŠ NIEKADA NEBŪSIU BUHALTERE. Manęs visiškai nežavi tas popierizmas ir monotoniškas darbas, tad šiame skyriuje ilgai užsibūti nenorėjau, nors paradoksas tas, kad ten ilgiausiai užsibuvau.

Kitą savaitę padirbėjau klientų aptarnavimo skyriuje. Susipažinau su keliomis transporto įmonei reikalingomis programomis, sužinojau kaip jos veikia, pabandžiau suvesti duomenis ir t.t. Ši veikla mane sudomino ŽYMIAI labiau. Tai nebuvo toks monotoniškas darbas, nos vistiek pasitaikydavo taip vadinamo popierizmo, (pvz: CMR suvedimas) bet čia vyko ir kitokia veikla, darbuotojai per specialią programą sekė vairuotojus, su jais susisiekdavo, juos priimdavo ir išleisdavo į kelią.

Labiausiai man patiko transporto skyriuje, ten netrūko veiksmo, kadangi aš esu žmogus kuris negali nustygti vietoje šis darbas man pasirodė pats įdomiausias. Ten niekada nėra ramu, vienas žmogus prižiūri daug sunkvežimių ir daug vairuotojų. Tad kiekvieną dieną nutinka kažkas neplanuoto, tai vienam dantis nuskilo ir jį reikia pakeiti, tai vieną apvogė ir taip toliau ir panašiai. Kiekvieną dieną vadybininko darbas keičiasi. Pvz: pirmadienį susirenka daug vairuotojų, su kiekvienu reikia pakalbėti, aptarti jo maršrutą, darbą, atostogas ir pan. Antradienį vairuotojų būna žymiai mažiau, bet pagrindinis darbas yra telefonu ir planuoti maršrutus kitai savaitei. Trečiadienį būna kur kas ramiau, sumažėja skambučių ir problemų (arba ne) ir visi kiek atsikvepia. Ketvirtadienį reikia paruošti dokumentus vairuotojams kurie penktadienį išvyksta į kelią, o penktadienį ofisas vėl pilnas vairuotojų kurie susirenka reikalingus dokumentus ir išvyksta taip pat popiet vyksta savaitės aptarimas. Kiekvienas pasisako ką gero nuveikė, kas pasisekė, o kas ne.
Šis darbas reikalauja daug pastangų, nes neretai atsitinka gausybė nemalonumų taip pat tenka dirbti net savaitgaliais!

Tai va, mano patirtis ,,dirbant", tikiuosi, sužinojot kažką naujo :)

Japonų kalba:

仕事/Shigoto/ darbas

zbogom (bosnių kalba viso gero)