,,Su pirmom žiemos dienom!"

Visi taip sveikina ir primena, kad jau gali atidaryti advento kalendorių, puošti kambarį, kepti kalėdinius sausainius ir t.t.
Aš pasakysiu tik tiek:
neturiu nei to kalendoriaus, nei jaučiu kalėdinę dvasią...Toks jausmas, lyg kažkas visą tą jaukumą ištrynė iš manęs, nors kitą vertus niekada nebuvau iš tų žmoniu kuriems tobula diena yra lietinga, kai sėdi namuose susivyniojęs į antklodę, geri kakavą ir skaitai knygą...

Lietinga diena man - nuobodulys namie, susivyniojimas į kaldrą - tik atsarginis planas kai baigi sustirti į ledą, kakavą pradėjau gerti tik šiais metais (anksčiau ji man laaaabai nepatiko), o vakaro su knyga net neįsivaizduoju! Sakytumėt, kaip neromantiška! Ir neturi būti!

 Kalėdų laukimas - advento, susilaikymo, meilės, gėrio, ištikimybės, santvarkos, pagalbos metas. Tai laikas kai tiesiog norisi daryti gera!

Seniai:
Kai lankiau pirmosios komunijos ,,pamokas", kiekvieną sekmadienį eidavau į bažnyčią, o kai priėmiau pirmąją komuniją, visas tas šventas reikalas dingo.
Visai neseniai aš supratau, kad man kažko trūksta... Kažkokio ramumo, atsipalaidavimo, tikėjimo, ramybės širdy..
Aš labai noriu ,,atnaujinti savo tikėjimą", vėl susidurti su tą tikrą ramybę širdy, kai atleki išpažintį, tą malonų jausmą po maldos, visą tą gėrį ir šilumą...


Linkiu jums gražių žiemos dienų (ir sau nusipirkti tą advento kalendorių, kuris teikė daug džiaugsmo)
Iki piki Ugnė